Aš išeinu.
Saulės zuikučiai žaidžia,
Baltą drabužį
Upe plaukt paleidžia.

Gyvybės blyksniai
Varnėnų sparnais išlieti.
Lede – ugnis!
Nebegaliu pakilt ir skrieti...

Tu – pavasaris,
Nepabūgęs prakalbint širdį ledinę.
Aš – žiema:
Ištirpau tavyje su šalna paskutine.

***
Perskrodęs šaltai abejingą tylą, vienatvę subadęs varveklių ylom:

toks tavo žvilgsnis sunaikino mane.

Išeinu drėgme...