vaje, džiugu, kad pavakar"y" korektūros klaidą ištaisėte ir nepeikiate "mamos" asmenybės :]
-Beprasmis angelas-: na mama, dažniausiai geranoriškai reaguoja į žmogų jau 18 metų gyvenantį po jos stogu, ir 5val ryto įsijungiantį šviesą, tik todėl, kad sugalvojo žodį, kuris greičiausiai turėtų skambėti, ir butinaj reikia jį užrašyti:] ..

tikriausiai, mama - leis... :), nes labai jau gražus tas sapnas...

Ne čia buvo daug malkų, o malkos visos kaip tie žodžiai, meilė supranta be žodžių, tai artimiausia tarp dviejų žmonių, o jei paprašyti ir suprasti, ir dar leisti, tai jau nėra artimiausia;
Atleiskite kad parašiau savo nuomonę po jūsų kūriniu, ir atleiskite, kad ji nesikeičia, po jūsų paaiškinimo, nors abejonių nekele, kad ji turėtų keistis, TAI JŪSŲ KŪRINYS, ir mano nuomonė apie jį tik kaip skaitytojo. bet mano nuomonė ne petro ir onutės.
daugiau tai nepasikartos. nes aš negerus žodžius vartoju, pasak jūsų, ačiū už jūsų atvirumą, kas jums matosi.

Na matosi, kad žmogus šiuolaikinėje interpetavimo technikoje ne daug nusimano..
koks leidimas?
Iš jūsų nepatyrimo sinonimuose, labai dažnai kartojsi tie patys žodžiai, ir iš norėjimo pasakyti daugiau, gaunasi kaip visada..
juk: kas per daug tas nesveika

Jie sako man busdami: “Tu ir pasaulis, kuriame gyveni, tesate smiltys beribės jūros beribiame krante”.

O aš sapnuodamas sakau jiems: “Esu beribė jūra, visi pasauliai tėra smiltys mano krante”.

kalbama apie viso konteksto prasmę, o ne apie vieną žodį, kuris lyginamas su kosmosu..

Languota_ss: Gal tik artimiausias žmogus gali suprasti, šį sapną ir netrukdyti jo vystymosi
aga, gal, bet vis tik, jis nėra iki tiek artimas, kad nepaprašytas suprastų neprašytas, ko norisi, tereikia tik paprašyti leidimo ir jis jau tada supranta;
Hmmm, vat koksai artimumo laipsnis supratime: bet "kuo toliau į mišką tuo daugiau medžių - malkų," t.y. jei nesupranta nepaprašytas, o yra toksai artimas, kad supranta TIK paprašius JO LEIDIMO, tai tada taip pat sėkmingai ir prašymo gali nesuprasti, suprasti gali kitaip, ir leisti kažką kaip suprato, visai taip kaip ir nesupranta ir neleidžia, kol jo nepaprašo, o kai paprašo, tai jis supranta, ko artimasis tas nori.
Ne mano nuomonė nesikeičia. Kūrinys atrodo dabar dar labiau taip, kaip komentavau, po šio jūsų paaiškinimo. ačiū.

dėkuj...
NE, necitata- dialogo perkeltinė forma..
"dar, mama, leisk prašau pabūt sapne" mano nuomone, tinkamiausias eilėraščio motyvas, idėja, apibendrinimas atspindintis norą svajoti ir būt išgirstam. Ne metafora ir ne personifikacija, ne mamos ar pieno šauksmas, ne žadintuvo paniekinimas- riba, tarp pasaulio ir sapno. Šis teiginys pabrėžia, kad lyrinis "aš" nenori trauktis, gal būt reiktų uždėti ženklą -"to be continued" ir šį iššokimą iš nerealybės, tęsti.
Nežinau ar pastebėjai, bet visas kūrinio kontekstas siejsi su fantazija, sapnu, vizijomis. Kontrastai: "akmuo-rubinas, sausas vanduo, daina-palubėje, griaudės tyloje, spjaudysis džaugsmu" - vis tai netikra, pabrėžiu-sapnas. Taigi to pasekoje, pareiškimas: leisti dar pabūti, jausti, fantazuoti.
Mama, nes tai artumo, šilumos, džiaugsmo, prieglobsčio simbolis. Gal tik artimiausias žmogus gali suprasti, šį sapną ir netrukdyti jo vystymosi:]
[mano eilėraščio analizės mini ištrauka]
Ačiū už dėmesį;]

" O! Žeme motina - dar leisk pabūt sapne
ir pasapnuoti dar laiko dar gurkšnelį,
kad Dievas aš esu -
žmogus, į debesį vis atsirėmęs alkūne
ir mėgaujuos vynu oranžinių šermukšnių parade, ar hareme..."

________
šiaip tai man patiko kūrinys,
BET paskutinė eilutė tai ne citata "Dar, mama, leisk, prašau, pabūt sapne."---- o šiaip tai jau,
jei esi sapne, tai ir sapnuoji, t.y. miegi - na juk sapnuodamas, nenutraukdamas sapno nenubėgi pas gimdytojus ir nesakai, "dar nežadinkite, gražus sapnas, aš dar nenoriu į darželį, gerti virinto pieno su plėvėmis pavakariams, dar noriu pasapnuoti, dar nežadinkite, leiskite pabūti sapne"
o jei perkeltine prasme sapne - gyvenime, tai jau Žemėje lyg motinoje iš kurios kilęs, kaip kad sakė didysis poetas Maironis: " iš dulkės į dulkę" ---- bet Laikas visagalis valdovas, ir vis tik čia poezija, galima eiti per Žemės įvaizdį: paskutinė eilutė būtų geriau daug (MANO NUOMONE) : O Žeme motina, dar leisk pabūt sapne...
O dabar tai kažkaip gale viskas subyra, tas gražus eilėraštis, kaip koks fainas žaismingas ir kartu didelis didelis tikras sapnas, o gale be ryšio; (tik mano nuomone, ir išsamiai, kodėl be ryšio.)
:)

Nesiginčyju, kad vaikai geriausi klausytojai ir jiem pateikiama subtiliausia korespondencija... Vaikai sapnuoja, turi lakią vaizduotę ir lygį komentuodami:]
[H.Radausko pezijoje taip pat mintį pagaut gana sunku, o kūrinių interpretacijos - didžiausio ryškumo žvaigždės]
"Takas" simbolistiniu atžvilgiu prilyginamas sapnui [nežinomas ir paslaptingas]

Hm, na, vaikams nelabai, vien tie vargonai, manau, kažkiek atbaidytų. Šiaip kažkaip padrikai skaitosi. Kiekviena eilutė, rodos, eina sau, vat dėl to nelabai pagaunu mintį. Tako nejaučiu :D :) Sėkmės kūryboje :)

kils pavakarį------> kils pavakary?
Tiktų ir vaikams:)