Kai nuskamba vakaro stygos
Ir vėjai į erdvę nesutelpa,
Belieka tik laukti užkimus,
Kol vėl nusileidžia per sutemas.
Ir laukti, kol laikrodžius taiso,
Rodyklėms suteikia pagreitį,
Kol vėlei uždaromos durys
Į praeitį, dabartį, ateitį.
Kol šoka tik šokį – baletą
Ir išmeta ritmą į gatvę,
Ir lieka tik girgždantys vartai,
Tik tai, ką vadinam vienatve.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-17 23:32:56
susidarė toks įspūdis kad norima kažkuo nustebint, bet
gavos dirbtinumas, neįtikimas. sintetinis.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-17 23:06:38
...VIENATVĖ...gal jos neturėtų būti pasaulyje...bet ji yra visur ir visada...gražus eilėraštis...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-17 22:35:43
Taiklus šūvis į vienatvės taikinį. Patiko :)
Vartotojas (-a): Apytiksliai
Sukurta: 2007-09-17 21:36:10
"Ir išmeta ritmą į gatvę" - šita eilutė labai labai gera.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-17 20:42:28
Labai geras darbas. Ypač nuo rodyklėmis.