Kai nuskamba vakaro stygos
Ir vėjai į erdvę nesutelpa,
Belieka tik laukti užkimus,
Kol vėl nusileidžia per sutemas.
Ir laukti, kol laikrodžius taiso,
Rodyklėms suteikia pagreitį,
Kol vėlei uždaromos durys
Į praeitį, dabartį, ateitį.
Kol šoka tik šokį – baletą
Ir išmeta ritmą į gatvę,
Ir lieka tik girgždantys vartai,
Tik tai, ką vadinam vienatve.