Santrauka:
pakilki... pakilki iš „žalios žolės“
Kiauras rudenio skėtis.
O po juo – paukštis sušlapęs...
Žodi-paukšti, negulki ilsėtis
po apklotu pageltusių lapų.
Žodi-paukšti, pakilki, pakilki –
dar saulė jėgą ir gyvastį žeria.
Tu esi vienintelis tiltas,
jungiantis dangų ir žemę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-17 23:31:11
salomėjiško tipo -
muzikalus, spalvingas ir lengvas.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-17 23:03:12
"Kiauras rudenio skėtis" vis nesiliauja lietis...
O jūsų žodžiai - paukščiai kyla į svaigų aukštį... :)
Patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-17 22:55:12
...labai,labai...skrendantis į viltį...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-17 20:22:03
Antras posmas tvirtesnis. Įdomus.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-09-17 20:21:35
ačiū Ramune-gal pataisysit?