Ne veltui

Veltui mums niekas nieko nežadėjo
Tik išlydėjo, kaip laivus išlydi
Tikėdami, kad kilsime pavėjui
Į patį nuostabiausią savo skrydį.

Ir kilome, ir leidomės, ir kritom,
Ir šliaužėm pažeme, ir  keitėm  srovę,
Žydėjom, skleidėmes, rasa iškritom
Prieš visagalio laiko  įvairovę.

Išbandėme visus likimo posūkius,
Net trupinius surinkome į vieną
Tik mintyse ir vėl tas pats galvosūkis
Nuo ko rytoj pradėsim savo dieną.
Egmilė

2007-09-17 09:00:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-09-17 23:03:29

Ir šliaužėm pažeme, ir keitėm srovę,
Tik mintyse ir vėl tas pats galvosūkis
Nuo ko rytoj pradėsim savo dieną.

[ypač]
patiko mintis, idėja,
bet ne visuma.
kodėl?
nes pradžia naivoka, vidurys silpnas,
pabaiga daug žadanti...

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-09-17 19:43:59

skleidėmes---->skleidėmės
Patiko, ypač pabaiga gera:)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-09-17 19:27:34

Daug nesiplėsdama tariu - Ne veltui skaičiau.
Patiko labai. Taip kurkit toliau :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-09-17 15:24:41

citata: "Išbandėme visus likimo posūkius,"
tai, kad ne, juk evoliucionuojančiame beribyje (beribis) kinta posūkiai "visagalio" laiko įvairove.
tai dėl minties, o visumoje sklandus, ritmiškas ir pozityviai optimistiškoje ramybėje.
lengvai skaitosi, daugiau proginis, tam tikrose progose.