Veltui mums niekas nieko nežadėjo
Tik išlydėjo, kaip laivus išlydi
Tikėdami, kad kilsime pavėjui
Į patį nuostabiausią savo skrydį.
Ir kilome, ir leidomės, ir kritom,
Ir šliaužėm pažeme, ir keitėm srovę,
Žydėjom, skleidėmes, rasa iškritom
Prieš visagalio laiko įvairovę.
Išbandėme visus likimo posūkius,
Net trupinius surinkome į vieną
Tik mintyse ir vėl tas pats galvosūkis
Nuo ko rytoj pradėsim savo dieną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-17 23:03:29
Ir šliaužėm pažeme, ir keitėm srovę,
Tik mintyse ir vėl tas pats galvosūkis
Nuo ko rytoj pradėsim savo dieną.
[ypač]
patiko mintis, idėja,
bet ne visuma.
kodėl?
nes pradžia naivoka, vidurys silpnas,
pabaiga daug žadanti...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-17 19:43:59
skleidėmes---->skleidėmės
Patiko, ypač pabaiga gera:)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-17 19:27:34
Daug nesiplėsdama tariu - Ne veltui skaičiau.
Patiko labai. Taip kurkit toliau :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-17 15:24:41
citata: "Išbandėme visus likimo posūkius,"
tai, kad ne, juk evoliucionuojančiame beribyje (beribis) kinta posūkiai "visagalio" laiko įvairove.
tai dėl minties, o visumoje sklandus, ritmiškas ir pozityviai optimistiškoje ramybėje.
lengvai skaitosi, daugiau proginis, tam tikrose progose.