Santrauka:
Aišku, čia ne apie Pavarotį, bet vidus vis tiek fiksuoja išgyventas akimirkas...
mažoj šaly prie atvirų langų
virpėjo tenoru nesurastas vokalas -
ir katės jam be jokių paskatų
į taktą pritarė lyg scenoje La Scalos.
jis neturėjo raudančių natų,
jo rūbai buvo švarūs, nesuplyšę
ir skrybėlė neprašė pinigų,
keistai netilpdama į jokią klišę.
gal jis nakty sušalo be namų,
o gal bekojis ar neturi pirštų -
girdžiu, kaip dievas sako, kad šaunu,
kai dainos lieka, nors žmogus numiršta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2007-09-25 20:00:20
visa gyvenimo esmė dvejose paskutinėse eilutėse. šaunu
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-17 19:11:05
Gražu. o paskutinės dvi eilutė - labai reikalingos.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-17 00:07:42
paskutinės dvi eilutės būtų nelabai ( mano skoniu) bet viską sutvarko pavadinimas "naivus eilėraštis";
labai gražiai ir skoningai parašytas kūrinys. Man patiko, įvaizdžiai, kaip elegantiškai kuria jie nuotaiką. Tikrai patiko. Paskutinėse eilutėse šiek tiek sudužo, sužemiškėjo, bet pavadinimas viską atstato. Ir kita vertus, jei jų nebūtų pavadinimas tada netiktų. Gražus įdomus kūrinys, elegancija dvelkiantis, ir tokia ne tuščia elegancija.
:)