mažoj šaly prie atvirų langų
virpėjo tenoru nesurastas  vokalas -
ir katės jam be jokių paskatų
į taktą pritarė lyg scenoje La Scalos.
jis neturėjo raudančių natų,
jo rūbai buvo švarūs, nesuplyšę
ir  skrybėlė neprašė pinigų,
keistai netilpdama į jokią klišę.
gal jis nakty sušalo be namų,
o gal bekojis ar neturi pirštų -
girdžiu, kaip  dievas sako, kad šaunu,
kai dainos lieka, nors žmogus numiršta.