kai...
...kai esamybei
klojam naktį
ir dieną
verčiame sapnu,
mėnulis leidžias,
teka saulė
su amžinojo
pynimu liaunù –
gelmingi spinduliai
pro sieną
suauga į kamieną
vieną
su svaigiai
tirpstančiu laiku,
tačiau
ne paskui jį seku,
kai esamybei
klojam naktį
ir dieną
verčiame sapnu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2007-09-17 20:50:00
man pritrūko dar kelių eilučių...bet profesionaliai parašyta...jei taip galima išsireikšti.
Anonimas
Sukurta: 2007-09-16 21:15:17
lyg visas gyvenimas tebūtų sapnas, laikina akimirka,
teisinga ir realu, patiko
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-16 19:51:26
...labai gražiai suskambėjo gyvenimo ratas įaustas į Autoriaus sielą /tačiau ne paskui jį seku,/...ypač...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-16 11:14:53
Pratęsiant Taurijos mintį: Arba kai nepaprastai lengva - irgi norisi įsižnybti ir įsitikinti, ar nesapnuojam...
Tačiau dažniausia:
"esamybei klojam naktį ir dieną verčiame sapnu..." -
Šios eilutės ir pavergia savo minties gilumu... :)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-16 09:40:45
hm,,, rymavimas patiko:)