...kai esamybei
klojam naktį
ir dieną
verčiame sapnu,

mėnulis leidžias,
teka saulė
su amžinojo
pynimu liaunù –

gelmingi spinduliai
pro sieną
suauga į kamieną
vieną
su svaigiai
tirpstančiu laiku,
tačiau
ne paskui jį seku,

kai esamybei
klojam naktį
ir dieną
verčiame sapnu...