Santrauka:
negalime padaryti to, ko trokštame, nes dažnai tai ne nuo mūsų priklauso
užrakintos mano brolio rankos
lyg bežvynės žuvys po ledu -
žvejo aušros žavesio netenka
tarsi langas verkia be garsų
išraštuotas pilkas ryto tinklas
nuo žuvies lankstumo ir žolių
tiktai brolis moters neišminkys
nes subiro molis be delnų
kai nakties aludaris ant stalo
vyro kūną nuodėmėj paties
dvi bežvynės žuvys prie bokalų
eketę suras iš praeities
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-09-16 17:58:44
Jūsų kūryba nuostabi :)
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2007-09-16 15:07:11
o man taip liūdna pasidarė - geras eilius. labai užkabino. aktualus man ir MANO broliui (žr. mano "gyvenimas prozoj. turėjau brolį..."). ačiū.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-16 10:51:32
Turbūt čia giliau ir skaudžiau, nei galima eilėmis iškalbėti tai...
Ir vis žaviuosi Jūsų kūryba... :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-16 01:27:55
keistas kažkoks, bet įdomus. kai kur gal per daug nesuprantu tų metaforų, bet skaityti įdomu, o kai kur kažkodėl atrodo, kad žodis paimtas tik dėl muzikalumo.
pvz: "langas verkia be garsų" --- tas garsų, kažkaip nesuprantamai. O istorija miglota, nesurišu daug ko, gal per daug asmeniška, nesuprantu daug ko.
bet tikrai skaityti įdomu.