užrakintos mano brolio rankos
lyg bežvynės žuvys po ledu -
žvejo aušros žavesio netenka
tarsi langas verkia be garsų

išraštuotas pilkas ryto tinklas
nuo žuvies lankstumo ir žolių
tiktai brolis moters neišminkys
nes subiro molis be delnų

kai nakties aludaris ant stalo
vyro kūną nuodėmėj paties
dvi bežvynės žuvys prie bokalų
eketę suras iš praeities