Aukso dulkėm nuklotos lentynos,
Mano prekės – miegančios meškos,
Čia kūrybos tylus karantinas,
Čia nurimsta visi tie, kas blaškos.
Linksmos pelės ant pirštų galiukų
(Seniai maitinu jas iš rankų)
Nuostabaus įkvėpimo perliukų
Prirenka man iš pakampių.
Čia voratinkliai tyso rulonais,
Nelyg iš rytų baldakimai,
Mano voras nutukusiais šonais
Susimąstęs šiandien intymiai.
Žmonės man krečia šunybes,
O ruduo vėl prikrėtė lapų,
Pasislėpsiu šias brangenybes,
Kol žiemužė žvaira dar nemato.
Aukso dulkėm nuklotos lentynos –
Tai juk mūsų būties sandėliai,
Kas juos naktį slapta atrakino,
Tas rytoj užrakins sandariai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2007-09-17 08:00:21
Pridedu dar vieną stulpelį:
- - -
Aukso dulkėm nuklotos lentynos –
Tai juk mūsų būties sandėliai,
Kas juos naktį slapta atrakino,
Tas rytoj užrakins sandariai.
-----------
Jei kas dar užsuktų čia, gal galite pataisyti kelias nepastebėtas klaidas:
tįso -> tyso;
visi, tie, kas blaškos - visi tie, kas blaškos.
Ačiū.
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2007-09-15 14:44:11
laukiu kitos profesijos atstovo:)))
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-14 19:03:11
Na, gi šaunus nors tu ką, užslėptų dalykėlių galima rasti. žavu. :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-14 13:35:05
Labai šaunus kūrinys: ir gyva nuotaika, ir saviti įvaizdžiai. Yra ritmas ir rimas, o svarbiausia - neįprasta kūrinio tema. Į mėgstamiausius.