Aukso dulkėm nuklotos lentynos,
Mano prekės – miegančios meškos,
Čia kūrybos tylus karantinas,
Čia nurimsta visi tie, kas blaškos.

Linksmos pelės ant pirštų galiukų
(Seniai maitinu jas iš rankų)
Nuostabaus įkvėpimo perliukų
Prirenka man iš pakampių.

Čia voratinkliai tyso rulonais,
Nelyg iš rytų baldakimai,
Mano voras nutukusiais šonais
Susimąstęs šiandien intymiai.

Žmonės man krečia šunybes,
O ruduo vėl prikrėtė lapų,
Pasislėpsiu šias brangenybes,
Kol žiemužė žvaira dar nemato.

Aukso dulkėm nuklotos lentynos –
Tai juk mūsų būties sandėliai,
Kas juos naktį slapta atrakino,
Tas rytoj užrakins sandariai.