Atrodo, pėdomis jaučiu menkiausią šukę pakelės
Ir drąsinu save, kad šįkart skaudžiai nesuklupsiu.
Nes pažadėjai, kad daugiau taip neskaudės,
Jei savo bučinį
į tavo lūpų vystyklus įsupsiu...
Net ir dabar: „matavus šimtąkart ir vieną sykį kirpus“ –
Apsirikau. Likau „it musė barščiuose įklimpus“.
Tiesiog – praleidau vieną faktą, kurį tu taip pat žinai, –
„Pakišo koją“
sudėvėti ir nešvarūs vystyklai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-09-14 23:04:30
Ir aš užkliuvau, pakišo koją tai, ką aš žinau...
Ir dingo mano bučiniai tarytum sudėvėti vystiklai... :)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-14 22:56:07
Gražu . Ypač bučinių įsupimas į lūpų vystyklus. Dar taip nebuvau girdėjusi :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-14 19:01:34
...įdomus vaizdas, tarsi atplaukęs iš pačių jausmo įsžių...
Vartotojas (-a): mylimiausia
Sukurta: 2007-09-14 17:36:54
Skaudžiai gražus ir šiltas... Originalus ;)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-14 10:04:41
...skaudžių išgyvenimų kalbėjimas, kai it šukėm drasko širdį...
"Lūpų... sudėvėti ir nešvarūs vystyklai... įdomi, stipri metafora