Metaforiškai...

Atrodo, pėdomis jaučiu menkiausią šukę pakelės
Ir drąsinu save, kad šįkart skaudžiai nesuklupsiu.
Nes pažadėjai, kad daugiau taip neskaudės,
Jei savo bučinį
į tavo lūpų vystyklus įsupsiu...

Net ir dabar: „matavus šimtąkart ir vieną sykį kirpus“ –
Apsirikau. Likau „it musė barščiuose įklimpus“.
Tiesiog – praleidau vieną faktą, kurį tu taip pat žinai, –
„Pakišo koją“
sudėvėti ir nešvarūs vystyklai...
Besparnis angelas

2007-09-14 00:41:21

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2007-09-14 23:04:30

Ir aš užkliuvau, pakišo koją tai, ką aš žinau...
Ir dingo mano bučiniai tarytum sudėvėti vystiklai... :)

Anonimas

Sukurta: 2007-09-14 22:56:07

Gražu . Ypač bučinių įsupimas į lūpų vystyklus. Dar taip nebuvau girdėjusi :)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-09-14 19:01:34

...įdomus vaizdas, tarsi atplaukęs iš pačių jausmo įsžių...

Vartotojas (-a): mylimiausia

Sukurta: 2007-09-14 17:36:54

Skaudžiai gražus ir šiltas... Originalus ;)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-09-14 10:04:41

...skaudžių išgyvenimų kalbėjimas, kai it šukėm drasko širdį...
"Lūpų... sudėvėti ir nešvarūs vystyklai... įdomi, stipri metafora