Santrauka:
Šąlo vis stipriau ir stipriau. Miegojome nenusirengę, mūsų geležinė krosnelė - buržuika ruseno ir naktį, tačiau šaltis skerbėsi iki kaulų. Daug snigo , pustė ir mus beveik atskyrė nuo pasaulio.Bet vieną dieną per baisią pūgą kažkokiu mistiniu būdu iki mūsų sugebėjo prasibrauti mūsų geroji žvitrioji giminaitė. Šastelėjo mums ant stalelio kaimiškų lauktuvių ir krūva laikraščių.
- Pasiskatykit, baisūs dalykai darosi - kas neturi stogo, visus degina, ar sprogdina.Štai prie Šiaulių iš Kauno , pardavę ten namą, atsikėlė motina su sūnumi į atgautą tėvų- senelių žemę.Pasistatė namus, ūkinius pastatus, net duonos kepyklėlę turėjo,labai skanią duonutę kepė, pardavinėjo.O STOGO NETURĖJO NUSIPIRKĘ TAI - SUDEGĖ IKI PAMATŲ-- rodydama laikraštį pasakojo giminaitė.Vieni gaisrai ir sprogdinimai, arba tie pakorimai keisti...
Beje sužinojau, ne kiekvienas gali stogą nusipirkti...čia jau tokios tos laisvės plonybės - reikia turėti tam tikro patikimumo šaknis - porino ji toliau...Jūs esate nurašyti, kruvinai nurašyti žmonės.
Nesinorėjo tikėti , tačiau vakarais prie žibalinės pasiskaitėm tikrai šiurpinančių istorijų...
***
Balti laukai ištyso lyg pamišę--
Sulydė Tėviškės jaukius takus
Į šalto siaubo pragaištingą nišą--
Paukšteli mano, kur gi mus nupūs
Šiaurėjančiojo vėjo dygios puotos?
Klajoja skardžių paukščiai nebūties--
Kalvelės žilos protėvių kuprotos
Parimusios ant debesio peties--
Per širdį teka kraujas suledėjęs,
Pro sielą plaukia šaltas drebulys--
O vėjas, vėjas, išprotėjęs vėjas
Atrodo tuoj į sąnarius sulys --
Kur mūs Tėvynė, kaip taip Ji nutolo--
Lediniame karste juk, mama, mes,
Tik vieno beržo, to berželio brolio
Paguodos jaučiame dar liepsneles...
Mano sūnus pro šerkšno saulę klausia--
Prie slenksčio klūpo pusnys angelų,
...O aš bijau, bijau aš jų labiausiai--
Žvaigždelės brenda liūdesiu giliu--
Balti laukai ištyso lyg pamišę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-13 00:32:04
Mielasis, Sodininkai,labai dėkoju Jums už nuoširdų,šiltą atsiliepimą, tačiau TAI NE SIBIRE MES MERDĖJOM NUO ŠALČIO, O LIETUVOJE....tai TIKRAI ne taip seni įvykiai ir juos mena ne tik vyresnioji karta,bet ir dabartinis jaunimas-- TAI MŪSŲ LAISVĖS LAIKŲ REALIJOS...Neabejoju, kad tai kažkaip asocijuojasi su Sibiro tremties žaizdomis...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-09-12 23:57:22
Nors ir sujaudino vos ne iki ašarų šis puikus eilėraštis tremties tema, tačiau labai Jums dėkoju, kad pradėjote skelbti realaus, tegul ir praeities, skausmingą gyvenimą menančius eilėraščius. Jaunajai kartai jie gal ne tokie įdomūs, bet dar neišmirė visi jaunesnio amžiaus tremtiniai, kuriems tokia poezija labai aktuali ir artima, nes joje atsispindi jų pačių likimai. Necituosiu man labjausaii patikusias strofas ar eilutes, nes užimtų daug vietos. Tačiau negaliu neišskirti paskutinės strofos antrosios eilutės:" Prie slenksčio klūpo pusnys angelų... Kaip vaizdingai pasakyta apie paprasčiausias vėjo supūstas pusnis. Nekantriai lauksiu Jūsų naujų šios tematikos eilėraščių.