***
Balti laukai ištyso lyg pamišę--
Sulydė Tėviškės jaukius takus
Į šalto siaubo pragaištingą nišą--
Paukšteli mano, kur gi mus nupūs

Šiaurėjančiojo vėjo dygios puotos?
Klajoja skardžių paukščiai nebūties--
Kalvelės žilos protėvių kuprotos
Parimusios ant debesio peties--

Per širdį teka kraujas suledėjęs,
Pro sielą plaukia šaltas drebulys--
O vėjas, vėjas, išprotėjęs vėjas
Atrodo tuoj į sąnarius sulys --

Kur mūs Tėvynė, kaip taip Ji nutolo--
Lediniame karste juk, mama, mes,
Tik vieno beržo, to berželio brolio
Paguodos jaučiame dar liepsneles...

Mano sūnus pro šerkšno saulę klausia--
Prie slenksčio klūpo pusnys angelų,
...O aš bijau, bijau aš jų labiausiai--
Žvaigždelės brenda liūdesiu giliu--

Balti laukai ištyso lyg pamišę...