Visi belūpiai šneka -medžiai, sienos, žemė,
Laiškai, tylėjimas, net tavo draugo žvilgsnis,
Ir mobilus begarsis, ir tuščia stotelė,
Ir tai, kas manyje ilgokai nenurimsta:
Nemylima, nemylima, nemylima.
Ištirpsta prietemoj begarsiai siluetai,
Bet akylėja žvilgsnis - jis ligonis
Ir šnekasi plaukai iš skausmo susirietę,
Apdulkę pakely ilgų klajonių:
Nesuprasta, nesuprasta, nesuprasta.
Nereik peties - galiu pati suklupti,
Kada nelieka vardo - nesišypsau.
Bevilčiai pralaimėjus laimės rungtį
Šlapioj nakty prie kelio stoviu šiaip sau:
Nesurasta, nesurasta, nesurasta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2007-09-25 19:53:48
iki ašarų patiko
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-11 19:49:49
Nemylima, nesuprasta, nesurasta...
Gerai, kad tai tik lyrinis herojus: nes Autorę suradau ir ji mano mėgstamiausia, todėl, kad eilės (kokios bebūtų - linksmos ar skaudžios) - man suprantamos... Puikus kūrinys, nors ir su liūdesiu, be šypsenos perskaitytas...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-11 09:11:16
Įstabus kūrinys, nors gal kik kliuvinėja tie paskutinių eilučių pasikartojimai. Bet jausmas išlieka. Įtikinamas.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-11 00:45:40
Kol neesi savęs supratęs
Tol supratimo ieškai
Tik išoriniam pasaulyj į save
Kol neesi mylėjęs pats
Vis kankinies alkanas įkalinęs save
Tik kito meilės buvimu tau
Kol neesi savęs atradęs
Tesugebi tik trokšti būti surastas
Kol laisvės nejauti savy
Esi tik vergas prieraišumo būti laisvu
kvinta.
štai tokios mintys, visam tam pasakytam kūrinyje pavadinimu "Nerasta"
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-11 00:43:55
...kodėl nemylima? Gal TIK TAIP RODOS...o ištikrųjų laužas iki pačio dangaus...