Santrauka:
Rudeniškai vienatviškas
Užporyt
Dar vienas rytojus
Sujudęs iš tavo delnų –
Tai tiesiog dar vienas vaidmuo šaltam objektyve.
Kur bėga tie lietūs, ar jie liko lange?
Lašai groja į veidą –
Bet gal tai tik ašaros tavo
Paveikslo centre...
Liūdnas vakaro bliuzas slydo lyg sniegas,
Tykiai tarsi lapkričio fonas pamiršto filmo gale.
Nors už kelių centimetrų visai šiltas rugsėjis –
Rudaspalvio ciklo pradžia.
Ponas niekas tikrai nuoširdžiai gėlę skabė delne.
Ir sakė, gal murmėjo, kai aplinkui tamsa...
Ilga epopėja – chaosas nusvirusioj rankoj –
Drėgnas vienatvėj ištirpęs ruduo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-09 20:54:38
...stipriais vyriškai lyriškais potėpiais apie rudenį - puiku...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-09 15:44:13
Įdomios interpretacijos :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-09 15:31:26
"Drėgnas vienatvėj ištirpęs ruduo" -
Praeis, pratekės lyg tarp pirštų vanduo... :)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-09 14:59:51
Pavadinimas labai vykęs, tikrai tėkmės - lietaus, tamsos, laiko ir jausmo...
Anonimas
Sukurta: 2007-09-09 14:32:49
Ponas niekas --> pakelciau N.
Idomus. Naujas. Uzkabina.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-09-09 14:14:15
Idomus... pamastymai. Tai jauciama realiai, tai neapciuopiama... Sakyciau, toks dviprasmis?...Erdve mintims... megstu ta erdve...:)))
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-09 11:17:07
Mėgstu žiūrėti į tolimesnę ateitį, kad ir į „užporyt" :) Tačiau neišvengiamai egzistuoja „čia" ir „dabar", o taip pat viskas, kas susiję su praeitimi. Keliauju. Štai dėl ko tokia laikų kaita. Eilute gražinau :)