Užporyt
Dar vienas rytojus
Sujudęs iš tavo delnų –
Tai tiesiog dar vienas vaidmuo šaltam objektyve.
Kur bėga tie lietūs, ar jie liko lange?
Lašai groja į veidą –
Bet gal tai tik ašaros tavo
Paveikslo centre...
Liūdnas vakaro bliuzas slydo lyg sniegas,
Tykiai tarsi lapkričio fonas pamiršto filmo gale.
Nors už kelių centimetrų visai šiltas rugsėjis –
Rudaspalvio ciklo pradžia.
Ponas niekas tikrai nuoširdžiai gėlę skabė delne.
Ir sakė, gal murmėjo, kai aplinkui tamsa...
Ilga epopėja – chaosas nusvirusioj rankoj –
Drėgnas vienatvėj ištirpęs ruduo.