Nekaltinkim upės
Jai liūdna vienai be skenduolių
Kaip kartais be karo
Valdovai įninka kortuot
O namas be vaiko
Tai puodžius be kvepiančio molio
Ir upės nelaikom -
Ji teka, kai einam raudot.
Tikrai nebe kartą
Be reikalo šaukiamės dievo
Juk jis jau atvargo
Už judišką grašį kantrus
Nekaltinkim nieko
Kad pienas įkaitęs išbėgo
Gal patys užmiršom
Kaip degina karštis padus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-09-10 11:38:48
i megstamiausius
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-09-09 18:56:09
Puikus darbas, labai patiko. Priglausiu.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-09-09 14:18:43
dziaugiuosi perskaiciusi:)))
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-09 13:45:54
Labai...Žinojimai taip sudėlioti, kad kiekvienas gali baltai pavydėti jums tokių gebėjimų. Dėkui už malonaus skaitymo galimybę.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-09 09:37:47
Va, čia gerai pramastytas ir ne vien malonus skaityti. Tiesiog geras savo galingu užtaisu. Į mėgstamiausius, nes yra ko iš pirmo žvilgsnio nesitikėjau.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-09 02:11:25
Nežinau, ar dievas atvargo. gal jis meilė, ar ji vargas?
šis kiek mažiau, ir upei skenduoliai tiek pat reikalingi, kiek ir nereikalingi, kažkas nuskendo, kaip pienas išbėgo, ir tai ne, gal jam reikėjo tik nuskęst. kūrinyje kas patiko, tai bandymas pakalbėti apie tai, kad " pamatykime savo akyje nuosėdą, o ne kito akyje ieškokime rasto"; va tokios minties energetika kūrinyje, tik yra toksai plonas dalykas, jis vis tik bandymas susitarti "žaidime" kuriame yra šansas, bet nėra taisyklių. Veikia Merfio dėsniai dar, o jie tiesiog dievo išdaigos. Jeigu būtų pavadinimas " Vado kalba" tada būtų dešimt balų, dabar su tais žinojimais, plonas reikalas. Mintis dėstoma sklandžiai tiesiai, aiškiai. Bet ji proginė, tam tikroje proga situacijoje, tam tikroje vietoje, ir tam tikru laiku turi svorio. tą turiu omenyje sakydama apie pavadinimą.
:)