Nekaltinkim upės
Jai liūdna vienai be skenduolių
Kaip kartais be karo
Valdovai įninka kortuot
O namas be vaiko
Tai puodžius be kvepiančio molio
Ir upės nelaikom -
Ji teka, kai einam raudot.

Tikrai nebe kartą
Be reikalo šaukiamės dievo
Juk jis jau atvargo
Už judišką grašį kantrus
Nekaltinkim nieko
Kad pienas įkaitęs išbėgo
Gal patys užmiršom
Kaip degina karštis padus