Santrauka:
Mintis paprasta ir seniai visiems žinoma ir, gaila, pamiršta. Bet gal būt dar kas nors prisimena tuos senus vaikiškus žaidimus, kuriuos vadinome "sekretais"?
Ilgai ieškojau liepos.
Tos senos, kur kažkada,
Prieš 30 ar 25 metus,
Užkasėm stiklo šukę.
Po ja – žoles, žiedus
Ir pasakiškai išpieštą paveikslą.
Apie ką, jau neprisimenu.
Tačiau žinojom, kad atgaivins jis mūs jausmus.
Tai paslaptis buvo
Tik mūsų keturių.
Dabar vienas Amerikoj,
Kitas numiręs – lai būna žemė jam lengva,
Trečiam tai jau visai neįdomu,
Taip, kaip Amerika, mirtis, ar aš dar gyvas po medžiu.
Todėl sutartą dieną
Vienas kastuvą imu.
Kasu. Atsiremiu į saulės spindulį,
Įžiebtą stiklo čežesy.
Toks pat glotnus, kaip ir tada,
Tačiau po juo nėra žolės,
Gėlių ir piešinio, kuris turėjo teikt svajas.
Tik tuštuma...
Kaip aš tarp žemės ir dangaus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-09-09 14:22:22
Mintis labai artima... deja, deja:)))) kur tuometines musu svajones???
Anonimas
Sukurta: 2007-09-09 13:00:27
poezijoje turinys turi atitikti formą.
Grėjau, tavo turinys labai geras. bet forma kiek kampuota. jai trūksta lengvumo. čia jau reiktų tobulintis parinkti žodžius ir skambesius, žodžių junginius ir metaforų derinius.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-08 21:18:14
pradžioje būna jausmai, kuriuos išdrįsti įvardinti, aprašyti. Jau reikia keliauti toliau.
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2007-09-08 19:48:39
Grėjau, kas yra poezija? ar tai ką jauti , ar tai kaip rašai?
Vartotojas (-a): Žlėja
Sukurta: 2007-09-08 15:49:51
Vaikystė.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-08 15:45:16
...labai įdomus ir šiltas...krenta į širdį savo pasakiškais prisiminimais...