Santrauka:
...Aplankius gimines, nuo Papilės, pasukdavau link Kruopių dažnai pėsčiomis. Penkiolikos kilometrų kelelis bėga pro sugriautus sunaikintus Lietuvos kaimus, kur tik vieni kryžiai mena kadaise čia žydėjusį gyvenimą.
**********
Rugsėjo dangus į balas rudenines sukritęs,
O Simonas Daukantas vis rodo į atverstą knygą--
Brūzgynais nubėgo pašiurpęs vienišas rytas
Ir liūdesio vilnys plynlaukių vėjuos sudygę--
Pasveikinu kryžių, pasveikinu vartų šešėlį--
Rugsėjo lietus skalbia sielas auksinių beržų,
Kelelis į niekur prakerta debesio mėlį--
Žvaigždynu kraujažolė žėri... O Dieve, baisu...
Kaip graudžiai baisu - pro ražienas laša žarijos
Gyvenimo medžių, vienkiemių čia užkastų--
Ir rauda jazminas, žiedas nuskintas lelijos
Po kaimo vardu, nukryžiuotu tvano klastų--
Rugsėjo dangus į balas rudenines sukritęs,
O Simonas Daukantas vis rodo į atverstą knygą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-09-09 10:45:50
rudeniškas- kaip ir tas dangus, bet artimas, gražus...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-09 08:19:49
...Skaudi realybė, ir labai skausmingai išjaustai tai išreikšta.
"Brūzgynais nubėgo pašiurpęs vienišas rytas..."
"Kaip graudžiai baisu - pro ražienas laša žarijos..."
Kaip visada, žaviuosi vaizdiniais.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-08 21:06:55
mintis apie užkastus medžius ir vienkiemius - skausminga ir tikra.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-09-08 20:51:59
man šis Jūsų eiliukas nuskambėjo liūdnai, lyg ir nostalgijos žiupsnelis. Nors ir liūdnas, bet geras:)))))
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-08 15:22:56
...plečiasi žemgrobiai, nustūmę, apgavę tikruosius šeimininkus,sunaikinę Lietuvišką Kaimą...kas NETURI STOGO - tas žūna...arba turi bėgti,ar tapti jų vergu...