**********
Rugsėjo dangus į balas rudenines sukritęs,
O Simonas Daukantas vis rodo į atverstą knygą--
Brūzgynais nubėgo pašiurpęs vienišas rytas
Ir liūdesio vilnys plynlaukių vėjuos sudygę--

Pasveikinu kryžių, pasveikinu vartų šešėlį--
Rugsėjo lietus skalbia sielas auksinių beržų,
Kelelis į niekur prakerta debesio mėlį--
Žvaigždynu kraujažolė žėri... O Dieve, baisu...

Kaip graudžiai baisu - pro ražienas laša žarijos
Gyvenimo medžių, vienkiemių čia užkastų--
Ir rauda jazminas, žiedas nuskintas lelijos
Po kaimo vardu, nukryžiuotu tvano klastų--

Rugsėjo dangus į balas rudenines sukritęs,
O Simonas Daukantas vis rodo į atverstą knygą...