Santrauka:
Nėra kalbos,
Nėra žodžių,
Kurie nusakytų,
Kurie išreikštų tą jausmą
Nėra kalbos,
Nėra žodžių,
Kurie nusakytų,
Kurie išreikštų tą jausmą,
Kai daužos širdis
Aklinoj krūtinėj,
Džiūsta burna...
Kai prunkščia ir spardos arkliai,
Kieme pakinkyti,
Vežėjas nutrinta sermėga
Nulaikyt jų negali.
Blaškausi po pirkią –
Paduokit batus!
Bučiuoju vaikus –
Sudie...
O akyse jau matau
Naujus kelius,
Žiburius miestų,
Kuriuose dar nebuvau,
Jaučiu kvapą žmonių,
Kurių nepažįstu,
Rankų paspaudimus.
Matau žvilgsnius akių,
Keistų, neregėtų,
Su ugnim,
Nuo kurios
Sudegti gali...
Tai magija –
Jėga neramioji,
Kuri siaučia many
Ir mėto
Kaip jūra kad
Išmeta pliauską
Ir kviečia, ir šaukia išeit,
Kad galėtum sugrįžti,
Kad galėtum
Gyventi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vakaris
Sukurta: 2005-09-02 18:29:18
Turi kalbą, turi žodžius, kurie išreiškia tavo nerimą.Tik poeto krūtinė nebūna aklina, nes iš jos veržiasi tikri žodžiai. Tad tegu prunkščia ir spardosi žirgai Pagulbio kieme. Patiko paprastumas, nuoširdumas ir sielos skausmas- be ko nėra tikros poezijos.
Anonimas
Sukurta: 2005-08-30 20:38:53
jėga neramioji negali būt pliauska,
čia tokys mažumėlę ...nelogiškumas,
bet gerai skaitosi, -
gal paskaityti?
O V.V. irgi pamiršdavo žodžius savo 12-19 posmų dainose ir tempdavo taip : mmmmm... pritariant gitarai, kol kažką ekspromtu sukurdavo, priklausomai nuo salės ir žūrovų -
(čia ištrauka iš pasiaiškinimo...):DDD
Anonimas
Sukurta: 2005-08-30 19:46:42
Kiti tokiu jausmu vien gyvena...;)))))
:
Sukurta: 2005-08-30 18:48:31
amžinas šauksmas eit,
tvirtai žinant,
ko grįši
Anonimas
Sukurta: 2005-08-30 17:26:45
gražu