Ir vėl kelyje, išviliota miražų –
Nemoki lemties suklastoti.
Vidurnakčiais bunda iš miego ir rąžos
Pavargusios didmiesčių stotys.
Ir svetimo lango neryškios žarijos
Lyg nuorūkos sklendžia į tamsą,
O ten, paširdžiuos, kur ilgai nesugyja,
Kažkas pasalūniškai amsi.
Sustosi tik ten, kur nėra ką mylėti,
Kur
prieraišų laiką užversi.
Bet pakeli blyškią mėnulio monetą –
Ir vėlei iškrito reversas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-11 16:20:28
Puiku :)
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-03-09 23:42:38
Pabaiga - labiausiai :)
Vartotojas (-a): Laidy
Sukurta: 2007-11-17 22:43:39
Nice.... viskas kas su meile gimsta yra grazu... :)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-09-07 22:16:16
Tikro gyvenimo tarpsnio atspindys, sukeliantis prasmingas ir vaizdingas asociacijas.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-09-07 21:54:56
"atsargiai, durys užsidaro. sekanti stotelė...". Nenorim taip, bet ar visada galim kitaip? patiko.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-09-07 21:19:13
:))) kelyje... nenutrukstani eiga...
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2007-09-07 21:02:13
prieraišumas;]
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-07 19:53:16
ir vėl kelyje minčių, išviliota Jūsų eilių...
paprastai, bet išties gražu :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-07 18:21:35
...tikrai puikus...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-07 17:24:23
Patraukli forma ir turinys. Pakankamai paprastai parašei, o prisikabinti prie ko neradau.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2007-09-07 17:14:04
vaje,į mėgiamiausius. šaunu