dejuos
klevų spalvotuose jausmuos
rudens vėjuoti praradimai,
sparnais – viltim –
vėl paukščiai mos,
išskrisdami
parnešt svajų.
visi ar besugrįš,
kas žino?..
parudavusius laukus
raudoniu rėmins
supintos kasos putinų.
ir aš su jais
tą liūdesį – perpus,
perpus ir džiaugsmą dalinu.
tik vėjo kuždesys
tarp laukiančių
delnų...
ir mylimųjų bučiniai,
kuriuos gyvenimu
vadinam...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-10 08:07:57
"rudens vėjuoti praradimai " - lyriška. Pabaiga - bučiniai ir gyvenimas - kiek susilpnina bendrą įspūdį. Pavadinimas labai gerai atspindi eiliuko nuotaiką.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-09-09 11:10:33
geras. kaip ir gyvenimo šitoks vadinimas...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-09-06 19:49:14
Man jis patiko visas! Grazus kalbejimas rudenio metu, tokios ramios ir ilgesingos spalvos... per gamta i zmogu... Paskutines eilutes labai siltos, skirtos Gyvenimui. Grazu.