dejuos
klevų spalvotuose jausmuos
rudens vėjuoti praradimai,
sparnais – viltim –
vėl paukščiai mos,
išskrisdami
parnešt svajų.
visi ar besugrįš,
kas žino?..
parudavusius laukus
raudoniu rėmins
supintos kasos putinų.
ir aš su jais
tą liūdesį – perpus,
perpus ir džiaugsmą dalinu.
tik vėjo kuždesys
tarp laukiančių
delnų...
ir mylimųjų bučiniai,
kuriuos gyvenimu
vadinam...