Drugio sparnais paliesti
Kalnai
Tviska sidabro sniegu.
Leisk pabučiuoti švelnias akis,
Nukirpti sruogą plaukų,
Leisk nuskinti medžių lapus
Prieš sniegui iškritus
Į tavo namus.
Štai trimitai jau gaudžia,
Šaukia į karą karius.
Nekovoki tik tu, kareivėli meilus,
Prieš savo trapuosius jausmus.
Sugroki tu dainą,
Graudink lyg šaknų
Užmigusius medžius ir kalnus tvirtus.
Dainuoki ir šoki, sudrebink visus.
Neleisk mintims drumsti
Svajingų sapnų.
Pabūki šalia, kad neužmigčiau
Giliu miegu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-06 16:30:49
...jautriai ir ligesingai...krenta į širdį...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-06 10:25:55
Kūrinį šiek tiek taisyčiau, nors minties užtaiso čia esama ir aptikau tai, kas patiko ir yra gražu.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-06 08:42:06
ANtras posmelis tik gražiai nuskambėjo.