Drugio sparnais paliesti
Kalnai
Tviska sidabro sniegu.

Leisk pabučiuoti švelnias akis,
Nukirpti sruogą plaukų,
Leisk nuskinti medžių lapus
Prieš sniegui iškritus
Į tavo namus.

Štai trimitai jau gaudžia,
Šaukia į karą karius.
Nekovoki tik tu, kareivėli meilus,
Prieš savo trapuosius jausmus.

Sugroki tu dainą,
Graudink lyg šaknų
Užmigusius medžius ir kalnus tvirtus.
Dainuoki ir šoki, sudrebink visus.
Neleisk mintims drumsti
Svajingų sapnų.
Pabūki šalia, kad neužmigčiau
Giliu miegu.