Kada saulėlydį
išgirdo aukštos pušys -
kamienus savo
uždegė liepsna,
bet jie
nesudegė...
Išgirdo uosis vakarinę upės gaivą -
žvaigždes spingsėti tarp šakų
surinko -
susiliejo su tamsa,
O upė
klausės,
klausėsi
tylos,
išgirdusi lakštingalos
gyvenimą,
kur pasakojo mums,
tąkart,
kada abu mylėjome -
tik klausėmės -
tylėjome
ant kranto upės besiklausančios
pačios
tylos...
Saulėtekį,
išgirdus pieva
atsibudo -
trapius voratinklius rasa
nubarstė -
nesudaužė,
o mes pakilome - sugrįžome į miestą,
taip greit
išgirdusį mus
mylinčius -
rytu sujudusį
taip greit,
ir jis prarijo greitai mūsų
tylą -
mes
šaukėm viens kitam į veidą,
plūdomės, į dangų skaudžiai
verkėme, ir blaškėmės -
taip nenorėjom atiduot,
kas visada yra, bet niekam nepriklauso -
ko nepaimsi rankomis,
norėjome paėmę išlaikyt...
todėl ir
negirdėjom vienas kito riksmo skausmo -
dužome,
nepaprasta
tyla -
ji suliepsnojo - sudegė delnuos...
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
ar tu meni, juk vis tik, kaip gražiai mes kažkada jau taip sudužome,
ar išgirdai - juk kaip gražiai sudužom
kaip gražiai
Būties delnuos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-06 22:38:56
"стать ниже травы
и тише воды -
оставаясь вольным ветром"
vertimas:
"tapti žemesniu už žolę
tylesniu už vandenį
išliekant laisvu vėju" ----- tai jausmai gamta gamta jausmai?
o gal greičiau išraiškos priemonė minčiai, gamtos reiškiniai ir jausmai, kaip žmogau niku vynas jums toksai kampas?
laisvė, meilė, jos visada yra, bet kartu ir niekam nepriklauso;
mes visada priklausome nuo jų - jų siekiame,
susikimbame už rankų, bet jų mums nepaimti į rankas, ir nesumodeliuot - nekontroliuot, jos visada yra, bet niekieno.
Laisvės, meilės nepažaboti, bet visada įmanoma išlikti ir mylinčiais ir laisvais,
kas benutiktų - kol dar neatėjusi mirtis. Tai didelis menas, to galima mokytis stebint tą pačią gamtą.
tai ką jūs pasakėte, tik išraiškos priemonė minčiai; O jausmų čia kaip ir nėra, kur jie?
yra negirdėjimas, negirdėjimas jausmų, ten fokusuotė. vynas.
ačiū, kad apsilankote ir už nuomonę.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-06 21:09:37
tą kart -> tąkart; "...išgirdusi lakštingalos gyvenimą" - įstringanti eilutė. Ilgokas dėstymas vidurinėje dalyje, bet mintys nuoseklios, puikiai supinti jausmai ir gamta, gamta ir jausmai. :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-06 12:34:48
Žiūrėt į šviesą tiesiai - mes nepajėgiam -
apakina - vyzdžius suraižo Saulė kai žiūrime į ją ...
Tačiau kada nėra šviesos - mes ir tamsoj apakę,
Įspindus šviesai - akimis apžiūrinėjame kokia tamsa
lakštingala aktyvųjį gyvenimą gyvena naktį
išgirdusi gyvenimą jos upė - klausosi tylos...
žmogau slapyvardžiu liepsnele,
Jei klausimas iškila jumyse, o jūs į jį pati sau neatsakėte -
kas-žin? ar tą atsakymą į jį suprasite - jei neišgirdote pati savęs...
ačiū, kad skaitote.
Vartotojas (-a): lapienytė
Sukurta: 2007-09-06 11:45:20
man tai labai labai:
tik klausėmės -
tylėjome
ant kranto upės besiklausančios
pačios tylos...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-06 10:15:06
Taip Ana Marija,
O aukštos pušys,
kamienus savo uždegė liepsna, bet jie nesudegė...
Saulėlydį išgirdusios,
o uosis - vakarinę upės gaivą -
žvaigždes spingsėti tarp šakų surinko -
susiliejo su tamsa,
o upė klausėsi TYLOS išgirdusi lakštingalos gyvenimą...
o pieva atsibudo išgirdusi saulėtekį -
trapius voratinklius rasa nubarstė -
nesudaužė,
--------------------------------------------
:) ačiū.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-06 08:35:07
Būti upe... jokiais būdais ne atsiminimai, nebent tavo ir bet kurio komentaras yra atsiminimas kalbos, tokiu kampu, tada atsiminimas būti upe.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-06 08:28:42
paimę---->paėmę?
Tekantis, kaip upė. Gražus kalbėjimas. Atsiminimai.