Iš tavo dygliuoto likimo
Netyčia erškėtį nuskyniau –
Ir skleidžias ant pirštų žiedai,
Pražysta vilnijančiom puokštėm,
Apglėbia, apraizgo, pajuosta,
Nužydi, nužydi juodai.
Beorėj laukymėj užtrokštum,
Bet krinta nuo dangiškų bokštų
Gaivinantys mėtų lašai –
Pro debesio virpantį kraštą
Mums mėto po lašą, po lašą
Negimsiantys meilės vaikai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-11 16:21:49
Skambantis tiesa,puikiai sudėtas :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-06 05:46:11
Skambus ir paprastas eilius su suprantamu vidiniu užtaisu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-05 22:59:48
...tyrai ir skaudžiai skambantis...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-09-05 22:48:24
man jis skausmingas pasirode... toks labai isgyventas. Gal as per daug visur visko ieskau??? Tiesiog tekste parinkti zodziai- tikrai vaizdus ir teikiantis svorio. Pavadinimas pats... Tikiuosi- teisingai suprantu. Menine prasme vertinant- puikus, isieskotas, emocijas ir spalvas skleidziantis kurinys. Dziaugiuosi ji perskaiciusi. Schvarus savo erdve...
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2007-09-05 22:15:39
kažkas naujelesnio ...bet tik meilės vaikų nereikėjo.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-05 22:04:27
Simbolika kiek artima tautosakai. Ir labai ta pabaiga patiko "mėtų... mėto po lašą..."
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-09-05 21:49:31
Eiliukas mielas, tyras ir kvepiantis mėtomis... :)