Rytais

Įėjęs į save, dangus suglumo,
Ir vientisumas perskilo perpus.
Pilki nasrai paraudo nuo godumo,
Matuojant vėjų taurėse dugnus.

Įsukęs į medžius išmėtė rūką
Ir panardino baloje padus.
Iš šalto glėbio debesys ištrūko,
Ir vėl suglumęs apmirė dangus.
Princesė

2007-09-04 16:21:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-09-20 19:56:36

dar ir kaip būna tokie rudens ryto dangūs...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-09-04 22:39:50

...savo platumu ir sopulingomis spalvomis žavintis paveikslas...

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-09-04 20:19:18

Niūrus paveikslėlis, bet labai jau vaizdingas ir poetiškas... Tuoj bus kitokie rytai...

Anonimas

Sukurta: 2007-09-04 18:26:17

Sklandus rimas.
Pritrūko idėjos, nes matau tik paveikslą ir nori nenori iškyla klausimas: o kas iš to?

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-09-04 17:50:06

Idomus pastebejimai:)))) grazus palyginimai.

Anonimas

Sukurta: 2007-09-04 16:53:30

Akordas trumpalaiksi, bet kiek veiksmo...