Įėjęs į save, dangus suglumo,
Ir vientisumas perskilo perpus.
Pilki nasrai paraudo nuo godumo,
Matuojant vėjų taurėse dugnus.

Įsukęs į medžius išmėtė rūką
Ir panardino baloje padus.
Iš šalto glėbio debesys ištrūko,
Ir vėl suglumęs apmirė dangus.