Santrauka:
ežeras buvo ramus ramus, o į jį tyliai pleveno žvaigždės...
-1-
Aš sukursiu mažytę ugnelę.
Tu ateik pasišildyt prie jos.
Galbūt šitaip surasi kelią
Nuo savos ligi mano dainos.
Vis budėsiu, kad ji neužgęstų.
Ir ją ginsiu nuo vėjų žvarbių.
Kartais daug ką tenka iškęsti
Dėl žmogaus, kurį tyliai myliu.
-2-
Jau tamsu... Žiburėliai keli
Gal būt laužas kur baigia degti,
Tu arti ir be galo toli
Nuo manęs šią rugpjūčio naktį.
O į ežerą krenta žvaigždė,
Patikėsiu jai savo svajas.
Jas priglaus paslaptinga gelmė.
O aš lauksiu ir lauksiu Tavęs.
Neateisi? Na, ką gi. Nereik.
Tau esu tik keista moteris...
Štai vėl krintančią žvaigždę matau...
Paskutinė užgęsta viltis.
-3-
Mano mažo keisto pasaulio
Tu nevertas, tikrai nevertas.
Tavo žodžiai – tiktai apgaulė.
Neatversiu daugiau savo vartų.
Ir iš savo fantazijos narvo
Aš į laisvę Tave palydėsiu.
Ant žaizdos užauginsiu šarvą.
Ir jau niekad daugiau nemylėsiu.
Ar sakiau, kad daugiau nemylėsiu?
Ar kartojau, kad būsiu ledinė?
Žvaigždę vėl širdimi palytėsiu
O viltis – ji užgęs paskutinė.
Aš vėl krintančią žvaigždę matau
Pamirštu, ką sau tyliai sakiau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-24 23:30:27
gražu, lengva.
taip ir pradedi niūniuoti (:
Vartotojas (-a): Indrutaja
Sukurta: 2007-09-17 18:54:34
Kodėl jum viskas atrodo banalu? ;O Jau atsibodo net...kur tik pažvelgsi ten visur vis kažkas kažkam banalaus. Prieštarauju! :) Negi visiems jau taip patiktu jei visi kūriniai būtų be prasmės, be rimo, be grožio, be jausmo? jeigu tai butu tik eksperimentai? :) Na gi, žmones, juk banalybes kaip ir aštrumas, suteikia kūriniui kažko naujo, nepatirto. Jeigu čia nebūtų banalybių ir to švelnumo, jausmo, nemanau kad kurinys vadintusi Romansu, ir šeip butu padrikas.
Tikrai labai gražios eilės:))) O kad girdėtumėt, kaip jos gražiai skamba atliekant su gitara:)))))))) Mano mylimiausios Laimos eiles ;))))
p.s- atleiskit už klaidas:)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-04 13:21:52
o man labai patiko, ... labiausiai trečiasis eiliukas :)))
Vartotojas (-a): mylimiausia
Sukurta: 2007-09-02 15:18:06
Gražu. Nejučia pradėjau niūniuot po nosim ;)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2007-09-02 13:02:48
ačiū už komentarus, pati šių eilių irgi rimtai nevertinu, tiesiog tokia buvo nuotaika. O ežeras buvo tada nuostabus, žvaigždės - irgi krito. Juk būna taip ar ne?
Anonimas
Sukurta: 2007-09-01 23:41:14
Malaja sako tiesą - būtent pasišaipymo iš kančios ir trūko "romansui". O nebūdamas romansu, tekstukas tampa kiek monotoniškas ir banalokas.
dar kiek pašlifuok ir įkalk priedainiukus tarp stulpelių. Pvz, paskutiniąsias eilutes. bus liuks romansiuks ;)
Vartotojas (-a): malaja
Sukurta: 2007-09-01 23:13:09
iš dalies nesutinku su Katythe: vadinamieji žiaurios meilės romansai juk turi ryškią savybę tiesiog "draskyti širdį", pabrėžtinai rodyti jausmus ir jų pasekmes, nevengiant netgi banaliom atrodančių, seniausiai girdėtų klišių; tiesiog visa tai balansuoja ant rimto - nerimto požiūrio ribos, čia pat ir meilė (ką ten, tiesiog supermeilė) - ir distancija, pasišaipymas iš meilės kančių.
Ot būtent šito - tos distancijos - čia ne per daugiausiai, dėl to žanrą geriausiai atitinka tik pavadinimas, ir šito mažoka.
Sveikinu už drąsą imtis tokios formos :)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-01 18:46:23
Gal būt --> galbūt
neužgęstu --> neužgestų
antrame posme sutrinka ritmas, nes kirčiuojame ne myliU, bet mYliu.
taip pat ne moterIs, o mOteris.
užgęs --> užges.
Labai jausmingas, bet jausmai labai banaliai pateikti. Per tas pačias krentančias žvaigždes, ledines moteris, širdis ir narvus. Siūlyčiau nebijoti eksperimentuoti.
Ir dar poros kablelių trūko, padėsiu.