Dykuma
Mano miegas
pasiklydo dykumoj
šiąnakt.
Užrakino duris,
kad žvaigždės nematytų,
ir smėlyje kapstydamasis
atrado akmenį –
galvojo deimantas.
Ištiesė delnus į mėnulį,
užmerkdamas akis
nepajuto –
deimantas virto sapnu,
Šypseną dovanojusiu.
Smiltelės viena po kitos
užpustė mano
miegantį miegą,
su akmeniu
rankose...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-08-31 15:30:21
pasiklYdo, raidelę pataisiau ;) Po deimanto suradimo mintis tampa ne tokia aštri, - "miegantis miegas". Gal tokia ir būna dykuma?..
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-31 11:36:25
Aga, kartais ir miegas užmiega - tada nemiga ir kankina:)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-08-31 01:15:10
Savitai perteiktos mintys, tačiau labiausiai įstrigo ir patiko ši dalis:
"Mano miegas
pasikldyo dykumoj
šiąnakt.
Užrakino duris
kad žvaigždės nematytų,
ir smėlyje kapstydamasis
atrado akmenį -
galvojo deimantas.
Ištiesė delnus į mėnulį,
užmerkdamas akis
nepajuto
- deimantas virto sapnu,". Toliau - nėra pakankamai išbaigta ir stipru.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-31 00:38:05
...fantastiškai...