Mano miegas
pasiklydo dykumoj
šiąnakt.
Užrakino duris,
kad žvaigždės nematytų,
ir smėlyje kapstydamasis
atrado akmenį –
galvojo deimantas.
Ištiesė delnus į mėnulį,
užmerkdamas akis
nepajuto –
deimantas virto sapnu,
Šypseną dovanojusiu.
Smiltelės viena po kitos
užpustė mano
miegantį miegą,
su akmeniu
rankose...