Vėl viskas iš naujo, kaip iš odos nerias gyvatė,
Kaip paplotį laužo kas dieną vis kitą.
Ir kaip paprastai: tai tirpsta burnoj, tai ryju save patį,
Tik skaitau pirmą kartą dar džiūstantį mitą.
Sukasi ratai, pasauliai, begalybėj nuo nulio, nuo pirštų,
Visur viskas vienoda – sausiai, vasariai.
Ugdaus permainom juslę – kas nauja, tas sensta ir miršta...
Tik ten kažkas kita, lenkiuos žvaigždei Vakarei.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-08-30 22:59:37
Gilus iki begalybės... :)
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2007-08-30 22:15:41
Tikras kūrinys, tikras ciklas atsiremiantis į nežinomybę.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-08-30 21:41:37
man labiausiai patiko žvilgsnis aukštyn - palaipsniui, tarsi pakopomis, iki Vakarės.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-08-30 21:18:12
nesupratau: "permanom" - "permainom"?
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2007-08-30 20:08:48
super super eilius ir mintis
Anonimas
Sukurta: 2007-08-30 20:04:02
pirmas man labai patiko. antras gavos toks tik uzrasytas, (na bent jau man taip nuskambejo) bet ne taip taikliai isdirbtas (isjaustas).