Santrauka:
Laukiu atsakymo :)
Tą kartą angelas su manimi kalbėjo
ir kvietė paviešėt virš debesų.
Jo(s) balsas taip gražiai skardėjo
lyg dainos baltų protėvių ir seserų...
Sparnais kabinos į stygas gitaros
ir kvietė kilti saulės spindulių taku.
O aš, nuo laimės žemėje apgirtęs,
ropojau po dirvonus tarp žolių.
Ieškojau angelo aš laužo dūmuose,
kanopas susideginau žarijose...
Aš neradau tavęs, bet pažadėjau
sukurti tavo dainai atsako žodžius...
Ar susitiksim mes kada ne mintyse,
ar beišgirsiu dar žodžius iš debesų...
Tikiu, į dangų pakvietimas dar galioja,
kol aš neužbaigiau dar žemiškų darbų...
Todėl reikės tau nusileist ant žemės,
pamiršti išdidumą ir skirtumus visus,
lietum ir šypsena rašyt dainos žodžius
į baltą tošį, kol ji dega ir nepavirto laiko dūmais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-08-28 23:57:45
"tikiu , į dangų pakvietimas dar galioja" -
be abejo, tai neterminuotas indėlis.
Gražu :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-28 20:30:47
nerealus dialogas... :) neturiu net ką pridurti... ;)
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-08-28 16:13:57
"Tą kartą angelas su tavimi kalbėjo
Ir kvietė paviešėt virš debesų."
Tu dirbai? O galbūt tingėjai...
Šitas kvietimas be ribų.
Padangėje ne išdidumas slypi.
Ramybę rasti žemėje sunku.
Jei atiduosi savo paprastumą
Ir paukštis gali virst žmogum.
Žinau tik tai - ne dūmuos angelas gyvena,
Neverta degintis laužo kaitroj.
Jei pažadėjai atsaką jo(s) dainai
Nedelsk. Rašyk ir nedvejok.
Tik nelaikyk savęs, neleisk šaknų į žemę.
Dangus ne taip aukštai. Tiki?
Virš debesų ne angelai gyvena.
Tai tik mergaitė paprasta, naivi.
Ji šypsos tau, kai tu "ropoji po dirvonus",
Kai vandeniu nuplauni laimės dulkeles.
Ir į save vis sugeria kiekvieną žodį
"Lietum ir šypsena rašydama dainas".
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-28 09:10:18
Pirmi du posmai nieko. Kitka pamokslas.