Santrauka:
Trys eilėraščiai to paties pavadinimo M.K.Čiurlionio paveikslui.
Tą 1991-mųjų sausio 14- tą atminsiu visada, kaip baltai juodą dieną. Sugrįžus namo su daugybę neramių minčių nuėjau į Kruopių seniūniją, tai buvo miela įstaiga, su kai kuriais darbuotojais draugiškai pasišnekėdavome. Visi buvo labai tylūs ir kažkaip keistai į mane žvelgė. Užėjau pas vieną gerą žmogų į kabinetą,pasiskundžiau, kad išdaužyti langai, išversta tvora,jis atsistojo priėjo prie manęs apkabino per pečius ir beveik pašnibždomis pasakė apie tą kraugerišką raštą, kur po perversmo ankstų rytą turėjo būti sušaudyta visa mano šeima.Aš pajutau, kad pasaulis tolsta nuo manęs ir pasineriu į kažkokią kitą erdvę, nežinau kiek tai truko,tačiau kai sugrįžo realus pasaulis, jis buvo be spalvų. Dabar aš viską mačiau tik dvejomis spalvomis - baltai ir juodai, visos kitos spalvos išnyko.
*
Sutemę kiparisų aukštos pilys
Išvydo minią žvakių šviesoje--
Koks skausmo žemiško yra mūs gylis--
Gėla akių liūdnųjų, tu deja
Tik mėlynas šešėlis sutemos ir praradimo.
Tik vėjo sparnas kosmoso kely--
O perplėštas dangau, kalnų žara užkimo--
Tavo žaizda lyg ašara gili--
Ją išgiedos garsai? Nervingai vilnys plūsta,
Aidai nesuskaičiuojami rasos,
Palikę savo sielas, saulės gūžtą--
Liūdėt prie karsto žvakių liepsnos stos--
Sutemę kiparisų aukštos pilys
Išvydo minią žvakių šviesoje...
**
O kiparisai staugia lyg pašėlę
Juodžiausią gėlą, o Karaliau mūs,
Nuraudęs skliautas tiesia skausmo gėlę
Lig tavo karsto... Gedulo garsus
Kalnai kaip melsvą debesį surinko--
Dar kunkuliuoja ten aidai žarų--
Dangus ten aiži...skliautas jo įlinko--
Žvakelės skrenda degančiu aru--
O kiparisai staugia lyg pašėlę
Juodžiausią gėlą, o Karaliau mūs...
***
Kodėl gi nuslėpėt, kalnai, kalnai,
Tą baisią tiesą išganingą,
Kad nėr Tėvynės - tik mirtis tenai--
...Balta rauda ant melsvo karsto sninga--
Žvakelėmis sužibo žvaigždės susigūžę
Tamsiuos tarpekliuos tarp minių minios--
Meluok dangau, apie žiedų gegužę--
Jau skausmo kiparisai tik vynios
Juodų šešėlių amžiną staugimą--
Klasta išgrindė kelią - nelaisvės
Tos vargšės širdys, troškuly užgimę
Auksinių tualetų kruvinos garbės--
Kodėl gi nuslėpėt, kalnai, kalnai,
Tą baisią tiesą išganingą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-08-27 10:20:25
Širdgėla, gilus nerimas, skaudūs apmąstymai.. Labai jausmingai sudėta( net ir neskaičius prierašo) sodriuose ir, kaip visada, erdviškuose vaizdiniuose..
Jaudinančiai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-27 00:11:55
prašau pakeisti trečio eilėraščio pirmo stulpelio pirmą eilutę ir ketvirto sulpelio pirmą eilutę taip:
Kodėl gi nuslėpėt, kalnai, kalnai,
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-26 23:59:13
ir dar gal stiliaus klaida, kalbos tiksliau, nežinau, bet nelabai skamba. yra:
"Kodėl man nepasakėt, o kalnai, kalnai,
Tą baisią tiesą išganingą..."
ar neturėtų būti?: "Kodėl man nepasakėt, o kalnai, kalnai,
Tiesos baisios tos, išganingos..." ------ ? (nežinau, bet atrodo, kad čia kažkas truputį su kalba.) Įsimėgstamiausinu.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-26 23:56:10
Atrodo, labai atrodo, kaip ( rusų poeto) A.Bloko dvasia visame ūrinyje; tikrai labai patiko taip, patiko kad įsimėgstamiausinsiu, ir norit pykit norit nepykit, man čia visai ne čiurlionis, bet kūrinys šis labai geras.
Vienas posmas nevykęs labai, ir neturi savyje tos granitinės (granitas akmuo) stiprybės ir kartu tokio grožio lankstaus ir jautraus, jis nevykęs citata " Juodų šešėlių amžiną staugimą--
Klasta išgrindė kelią - nelaisvės
Tos vargšės širdys, troškuly užgimę
Auksinių tualetų kruvinos garbės-- " ----- daug jame taisyčiau; skambesio irgi neturi, prarado ir svorį kurį turi visas kūrinys (nerimtas tas posmas, o kūrinys labai gražus, sukauptas, surinktas).
:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-26 23:53:01
atsiprašau, t.b.: Dar kunkuliuoja vis aidai žarų--