Ir vėl išeiti reikia. Bet nenoriu
Palikti vaikystės erdves,
Pamiršti tave ir save...
Ant akmeninių laiptų vėl sustoju.

Skubu į pasaulį, gyventi skubu,
Bet išeiti amžiams taip sunku,
Nubraukti nuo skruosto ašarą,
Palikti savo vaikystės pasaką.

Ir vėl išeiti reikia. Bet nenoriu
Visam laikui išsiskirti su draugais,
Pažįstamais, savais mokykliniais suolais.
Ir paskutinį kartą vėl sustoju.

Sudie sakau ir vėl pakartoju,
Išeinu, žaliems beržams pamoju.
Kažkur jau kitas gyvenimas laukia,
Išeinu – pasaulis mane gyventi šaukia!