Vaikščioki dangum, pravirkusi išlyk man ant delnų –
Tik alegoriškai tave paguosiu.
Vaikščioki žeme, pavargusi sakyki „eit nebegaliu“,
Ir poilsiui užuovėją tau duosiu.
Ašarų išdegintais delnais atgal pasukt bandysiu laiką,
Lyg savą kibirkštį bijodamas prarasčiau.
Tada svarstyklėmis sužaisdamas priminsiu mažą vaiką,
Pabūsiu ir niekuo, kad tik tave suprasčiau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-08-26 16:14:22
Vaikščioki žeme, pavargusi sakyki „eit nebegaliu“ --> čia atvirkščiai padaryčiau: sakyk - eiti
Patiko. Antrasis labiau.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-23 21:18:12
O man reikia daugiau negu niekas:
Didesnė tikimybė, kad kažkas išlieka...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-23 20:42:39
Tu skrisk ,
o aš šiaušiu,
stebėsiu ir lauksiu,
kol tu "nusikalsi"
ir krisi,
nei eit negalėsi,
sparnų nebturėsi -
prišliaužęs galėsiu
suprasti -
aš laukiu ...
tu skrisk, o aš laukiu...
~~ ~~ ~~ ~~ ~~ ~~ ~~ ~~ ~~
nu štai tokio pobūdžio supratimas; Lyrinis herojus daug sąlygų turi kurias turi išpildyti kitas subjektas, kad jis galėtų mėgautis savimi suprantančiu; bet žavus savo apgaulingumu, tačiau geriau dėti į satyrą ; klastingas, o toks lyriškas; ' tyli kiaulė gilią šaknį knisa" toks; geras; "KLASTA"
:)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-08-23 19:25:51
Aš viską supratau... apie tai pakalbėsime vėliau... :)
Man labai patiko, ak, kad taip man mano mylimasis - poilsiui užuovėją man duotų...
(Kai Dievas vyrus dalino, aš svajojau apie dangiškus migdolus, kurių taip ir negavau, todėl dabar svajoju iš naujo, bet visi vyrai jau išdalinti...) ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-23 18:15:02
mmmmm..........
gražiai ir lyriškai.....