Išgarintas laikas iš tavo akiduobių
Vitražo stikliukais pabirs ant grindų.
Kai
vakar ir
ryt kalendoriuj susiduria,
Drugiai sparnų klausia: „Ar dar gyvenu?“
O laiko rodyklės vėl lyžteli šiaurę,
Ir įkvepia šviesą mišrūnė naktis.
Vitražo stikliukuos sukurki pasaulius,
Nes tai, ką skaitei, jau yra praeitis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-09-02 21:35:13
Man patinka bandymas eiliuoti. Juk mūsų tradicinė eilėdara - gražus taisyklingas rimas.
Vartotojas (-a): ta_pati
Sukurta: 2007-08-21 21:28:58
Na tema jau žinoma ganėtinai išsemta, bet niekas nedraudžia pateikti jos naujai. Tai yra gražu, labai gražu. Tradicinė eilėdara - liuks ;)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-08-21 12:09:01
Tarp laikų vitražas man labai gražu... :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-20 13:15:51
Labai patiko vitražas.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-19 14:50:10
Gražus kūrinukas :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-19 13:41:55
"Aistra - užčiuopt save laike, ir laiką savyje,
čia ir dabar, dabar ir čia - tik protas vis sekundę praeitim vėluoja...
ir tapo vieną iš vitražų -
stikliukais dūžtančių - ir nesurinkt judėjimo- vitražas rėme, rėmas tavo,
sparnai pailsta - kol blaškais..."
:)
žavi vieta citata: "Drugiai sparnų klausia: „Ar dar gyvenu?“
tik gal drugys geriau, (vienaskaitoje) tačiau autoriaus valia, mintis gražiai pateikta.
O šiaip toksai besiblaškantis lyrinis herojus. Degantis mentalas aistrose sugauti laiką.