Išgarintas laikas iš tavo akiduobių
Vitražo stikliukais pabirs ant grindų.
Kai vakar ir ryt kalendoriuj susiduria,
Drugiai sparnų klausia: „Ar dar gyvenu?“

O laiko rodyklės vėl lyžteli šiaurę,
Ir įkvepia šviesą mišrūnė naktis.
Vitražo stikliukuos sukurki pasaulius,
Nes tai, ką skaitei, jau yra praeitis.