Santrauka:
Opa, opa, opapa, šioj pievelėj aš pupa, man patinka čia linksmi ir maži, ir dideli... (skiriu kaimynui)
Aš paprasta kaip žemės pupa,
smilty užaugus ir nepuošta,
vėjy blaškyta,
lietuj skandinta,
skausmo ir vargo
nenumarinta...
Šaltis
sukaustė
mano silpnybę,
Meilė
suardė
mano ramybę.
Laikas
suaudė
širdį skylėtą,
Vaikas
atrado
angelo vietą.
Skausmą užpustė vėjas galingas,
Laikas nuplaukia
mintin skandalingas...
Smiltį
kaip būtį paliečia ranka,
Juk aš paprasta kaip žemės pupa...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-08-21 23:19:46
Su nuotaika apie rimtus dalykus. Labai patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-17 20:03:21
Nuoširdžiai..šiek tiek skaudžiai ..
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-08-17 19:02:20
Gyvas,mielas,skaidrus :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-17 10:40:27
Koks fainutis Jūsų "Susipažinkime" :) Paprastas, mielas ir nuoširdus.
Aš jau norėčiau susipažinti: sveika fizruke pupa!!!
Eiliukas plaukte plaukia ir jautriai širdyje trupa.
Tik priekaištą vieną turiu: kur tai regėta -
"Laikas
suaudė
širdį skylėtą,
Vaikas
atrado
angelo vietą."
Nejuokauki šitaip, man jau daros baugu:
Juk angelas aš, nors kolkas be sparnų... :)