Aš paprasta kaip žemės pupa,
    smilty užaugus ir nepuošta,
         vėjy blaškyta,
             lietuj skandinta,
               skausmo ir vargo
                  nenumarinta...
Šaltis
sukaustė
mano silpnybę,
Meilė
suardė
mano ramybę.
Laikas
suaudė
širdį skylėtą,
Vaikas
atrado
angelo vietą.

Skausmą užpustė vėjas galingas,
Laikas nuplaukia
                     mintin skandalingas...
Smiltį
       kaip būtį paliečia ranka,

Juk aš paprasta kaip žemės pupa...