Vasara. 3

Santrauka:
Iš eilėraščių ciklo to paties pavadinimo M. K. Čiurlionio paveikslui.
*
Kyla pievos į gelstantį orą,
Gėlės kalbasi lyg angelai,
O šilai, rūkais apsikorę,
Atsidūsta ties skardžiais giliai--

Sapnas vasaros brenda iš lėto
Dangumi, tai visai pažeme--
Ir išeina ieškoti poeto
Nerimaujančios saulės gama--

Ji graži ir vis dar vylinga,
Apsisiautus sidabru žaliu,
Taip elegiškai klonius nusninga,
Kad žvaigždynais pravirkti galiu--

Kyla pievos į gelstantį orą,
Gėlės kalbasi lyg angelai...


**
Ilgesys aptaškė geltonai
Debesį paklydusį ir vėją--
Kur ji iškeliavo – nežinai--
Tik saulėlydžio žiedai rausvėja,

Tik šešėliai tįsta palengva,
Lyg didžiulės gervės per padangę--
Ir jurginui sukasi galva,
Kai rūkai jo žiedlapiuose spengia--

Klykauja ražienos pagiry,
Žvalgo sidabražolių padangę--
Tu taip godžiai liūdesį geri,
Kad kalnai baltais žiedais sužvengia--

O šalna atlėkus pirmutinė
Angeliškai šypsosi baltai--
Vasara visas spalvas išpynė
Ir ištirpo jos šilti krantai--

Ilgesys aptaškė geltonai
Debesį paklydusį ir vėją...
giedrex26

2007-08-14 22:53:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-08-15 10:30:43

Nuostabiai šiltomis poetinėmis spalvomis nutapėte besibaigiančios vasaros vaizdus, išpintus gražiais vaizdiniais besidžiaugiant dar vis jos grožiu su ilgesio ir liūdesio užuominom...
Labai patiko.

Anonimas

Sukurta: 2007-08-15 09:37:45

Jaukūs vasaros vaizdai :)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-08-15 09:24:06

Ačiū labai, Ramune,Jūs teoriškai 100% teisi...bet aš rašau taip,kaip lietuviškai išmokus šnekėti esu--kirčiavimas taisyklingas,ar ne nežinojau...TEGUL TAI BUS PRISKIRTA TARMIŠKUMUI, TAIP KIRČIAVO TADA KAUNE ,bent mano aplinkoje...tačiau visada lauksiu Jūsų pastabų ir imsiu domėn kirčių mokslą,man jis įdomus...labai gaila,kad tie taisyklingai kirčiuoti žodžiai man svetimi...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-08-15 01:08:01

Ačiū, Irna, už nuomonę, tačiau aš silabine eilėdara nesinaudoju...Silabinė eilėdara susiformavo devynioloktame amžiuje- ja parašyti D. POŠKAUS, S. STANEVIČIAUS, A. STRAZDO, A.BARANAUSKO kūriniai.
Man artimesnė SILABOTONINĖ eilėdara. Ją ištobulino ir galutinai įtvirtino Maironis.Ja persunkti S.Nėries kūriniai ir eilė kitų 20 amžiaus Lietuvos poetų .

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2007-08-14 23:48:43

Tema pasirinkta labai jauki, tik, gerb. autoriau, ritmika klumpa, neišlaiko silabinės dermės, tačiau matau kaip galima nesunkiai ai ką sutvarkyti...