*
Kyla pievos į gelstantį orą,
Gėlės kalbasi lyg angelai,
O šilai, rūkais apsikorę,
Atsidūsta ties skardžiais giliai--

Sapnas vasaros brenda iš lėto
Dangumi, tai visai pažeme--
Ir išeina ieškoti poeto
Nerimaujančios saulės gama--

Ji graži ir vis dar vylinga,
Apsisiautus sidabru žaliu,
Taip elegiškai klonius nusninga,
Kad žvaigždynais pravirkti galiu--

Kyla pievos į gelstantį orą,
Gėlės kalbasi lyg angelai...


**
Ilgesys aptaškė geltonai
Debesį paklydusį ir vėją--
Kur ji iškeliavo – nežinai--
Tik saulėlydžio žiedai rausvėja,

Tik šešėliai tįsta palengva,
Lyg didžiulės gervės per padangę--
Ir jurginui sukasi galva,
Kai rūkai jo žiedlapiuose spengia--

Klykauja ražienos pagiry,
Žvalgo sidabražolių padangę--
Tu taip godžiai liūdesį geri,
Kad kalnai baltais žiedais sužvengia--

O šalna atlėkus pirmutinė
Angeliškai šypsosi baltai--
Vasara visas spalvas išpynė
Ir ištirpo jos šilti krantai--

Ilgesys aptaškė geltonai
Debesį paklydusį ir vėją...