Santrauka:
pagal „užkietėjusio“ žvejo pasakojimą
Atsimenu, kartą prie tvenkinio seno
sėdėjau ant kranto vandens pakrašty.
Praplaukdamos gulbės tarp meldų šlameno,
o žuvys prie kojų pliaukšėjo arti.
Bet tądien aš ūpo žvejot neturėjau,
tad, saulei pakilus tarp medžių aukštų,
žolėj atsigulęs aš kilti galėjau
į mėlyną erdvę svajonių slaptų.
Debesys niūrūs greit dangų užslinko
ir ėmė dundenti griaustinis duslus.
Pašokau, kai medžiai nuo vėjo palinko,
atnešusio debesio juodo purslus.
Beregint jaučiau, kaip jausmai prisipildė
nykių praradimų ir džiaugsmo aidų.
Ir mane tarytum laimikis sušildė, –
lyg su nešuliu eičiau namo nuo krantų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-13 22:07:15
Žvejyba:)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-13 22:07:05
Kitokia žvejuba:)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-13 19:55:23
paskutinė eilutė geriausia. ritmas kiek per iškilmingas šitam darbeliui. bet optimistiškos eilės
Anonimas
Sukurta: 2007-08-13 18:26:31
Toksai... labai geras, šiltas ir paglostantis.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-13 17:00:28
Gražu > "atnešusio debesio juodo purslus."
Puiku ir žaisminga, tuo, kad lyrinis herojus galėjo žvejoti, bet nežvejojo, o beribis jį sužvejojo t.y. citata:
"Beregint jaučiau, kaip jausmai prisipildė
nykių praradimų ir džiaugsmo aidų.
Ir mane tarytum laimikis sušildė,-
lyg su nešuliu eičiau namo nuo krantų."; ---- labai patiko ši minties žaismė. Labai gyvai nupiešti vaizdai, tačiau pasakojimo ritmas (ritmika) man atrodo tikrai per daug primityvi. Toksai trūkumas. (tas primityvumas melodijos labai maskuoja tą įdomią minties žaismę, ir idėją. O šiaip šiltai jausmingas.)
:)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-13 16:35:27
Gražus gamtovaizdis :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-13 16:29:05
Vau, kaip gražiai vienu ritmu- vienu įkvėpimu. Dėkoju už malonų ir skambų šių eilių perskaitymą. :)